Prasidėjęs uogų ir grybų sezonas uogautojus ir grybautojus viliote vilioja į miškus. Kasdien miškuose galima sutikti kelias dešimtis rajono gyventojų, kurie sunkmečiu parduodami uogas ar grybus nori prisidurti prie algos ar tokiu būdu užsidirbti pragyvenimui.

Gausus miško lankytojų skaičius labiausiai neramina miškininkus, kurie baiminasi dėl galimų gaisrų – keletą savaičių tvyrantys karščiai baigia išdžiovinti miško paklotę.

Generalinės miškų urėdijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos duomenimis, liepos 13 dieną dalyje Lietuvos teritorijoje esančių miškų nustatytas trečios, o šiaurės vakarinėse, šiaurinėse, pietinėse ir pietvakarinėse urėdijose ketvirtos klasės miškų gaisringumas.

Norėdami sužinoti apie situaciją Jurbarko rajono miškuose kreipėmės į VĮ Jurbarko  miškų urėdija miškų urėdo pavaduotoją miškininkystei Edmundą Maniežą. Šis patikino, jog šiuo metu didelio pavojaus dar nėra. Jurbarko rajone esančiuose miškuose nustatytas trečios klasės miškų gaisringumas. Drėgniausi šiuo metu yra Veliuonos ir Seredžiaus apylinkėse esantys miškai, sausiausia – Viešvilės miškuose. Jeigu karšti ir sausi orai išsilaikys iki savaitės pabaigos Edmundas Mačieža neabejoja, jog gaisringumo klasė pakils iki ketvirtos miškų gaisringumo klasės– kritinės ribos.

Pasiekus ketvirtos klasės miškų gaisringumą, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus uždraustas į važiavimas į visus rajone esančius miškus.

Šiuo metu lankymasis miškuose dar nėra apribotas, tačiau  miškininkai visų lankytojų prašo būti itin atsargius. Gaisras miške gali kilti ir nuo neatsargiai numestos nuorūkos.

Miškų urėdijų pateiktais preliminariniais duomenimis, iki šių metų liepos 12 d. Lietuvos miškuose jau buvo užregistruoti 85 gaisrai 16,6  ha plote, iš jų 46 miško gaisrai kilo privačiuose miškuose – 8,7  ha plote ir 4 miško gaisrai -  0,2  ha plote kitų valdytojų miškuose (2009 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 433 miško gaisrai 281  ha plote).
Šiais metais miškų urėdijų priešgaisrinės komandos į gaisravietes buvo išvykusios daugiau nei 400 kartų.. Kasmet Lietuvoje kyla nuo 600 iki 800 miško gaisrų bei išdega apie 300  ha medynų. Vien valstybiniams miškams kasmet padaroma žala siekia pusę milijono litų. Priešgaisrinei miškų apsaugai urėdijos kasmet išleidžia apie 3- 4 mln. litų.

Edmundas Mačieža pasidžiaugė, jog mūsų rajone šiais metais kilo tik vienas gaisras, kurio metu išdegė apie 2 arus miško.

Jurbarkiečiai dar nepamiršo paties didžiausio gaisro, kilusio Kalnėnų miške praėjusių metų balandžio pabaigoje.  Tąkart ugnis sunaikino apie 36,2  ha privataus miško. Gaisro metu nuostolius patyrė ne tik miško savininkai – milžiniška žala buvo padaryta ir gamtai. Panašaus  gaisro Jurbarko rajone nebuvo daugiau nei tris dešimtmečius.

Miško gaisrai per trumpą laiką sunaikina ne tik medžius. Viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų, daugybė vabzdžių, paukščių, augalų. Derlingiausias dirvožemio sluoksnis atsikuria tik per trejus ketverius metus. Kai gaisras kyla brandžiame miške, žala gamtai nebūna tokia didelė. Sudegęs jaunuolynas jau niekados nebesužaliuoja.

Pagrindine gaisrų kilimo miškuose priežastimi urėdo pavaduotojas E. Mačieža įvardino neatsakingą miško lankytojų elgesį. Pasak jo, neatsargus poilsiautojų elgesys – paliekamas neužgesintas laužas ar stiklo šukės -  gamtai gali pridaryti nebeatitaisomų nuostolių.

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę saugoti žaliąjį Lietuvos turtą, miške labai atsargiai elgtis su ugnimi. Pastebėjus gaisrą, būtina jį tuoj pat gesinti, o jeigu tai neįmanoma, – nedelsiant skambinti į artimiausią miškų urėdiją, girininkiją ar Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.

Janina Sabataitienė
JurbarkoTV.lt