Per dvidešimt Lietuvos nepriklausomybės metų Neįgaliųjų metai buvo skelbti du kartus – 1996 -aisiais ir 2003 – iaisiais.Tačiau  įvairias negalias turintys žmonės Lietuvoje dar negali jaustis pilnaverčiais piliečiais. Nuolat deklaruojamas neįgaliųjų integracijos į visuomenę skatinimas, kai kuriais atvejais tėra tik skambūs žodžiai.

Jau ne vienerius  metus Jurbarko neįgaliųjų klubui „Svaja“ vadovaujanti Zita Bartusevičienė su didžiule nuoskauda skaito vietinėje spaudoje skelbiamus renginių tvarkaraščius. Jai, sėdinčiai neįgaliųjų vežimėlyje prieinami tik po atviru dangumi vykstantys renginiai. Patekti į Jurbarko kultūros centrą, šiais metais pripažintą geriausiu Lietuvoje, moteris gali tik savo globėjos arba geros valios žmonių  pagalbos dėka. Prie pastato, kuriame verda visas Jurbarko kultūrinis gyvenimas, nėra padarytų nuožulnių plokštumų, kuriais galėtų užvažiuoti neįgalieji, jau nekalbant apie  galimybę patekti į mažąją kultūros centro salę, esančią antrame aukšte. Ten pasak Zitos Bartusevičienės, vyksta patys geriausi renginiai ir susitikimai.

„Per neįgaliųjų susitikimus ar šventes yra padedama lenta ir mes galime įvažiuoti į pirmą aukštą, tačiau norėtume lankytis ir spektakliuose bei koncertuose“, – guodėsi Z. Bartusevičienė. Ji džiaugėsi, jog Jurbarke yra nemažai gerų ir supratingų žmonių, kurie padeda, tačiau tuoj pat prisipažino, jog priklausyti nuo kažkieno tai malonės bei nuolat laukti pagalbos nėra labai smagu.

Jurbarko kultūros centro direktorė Danutė Samienė, paklausta apie tai kodėl iki šiol neišspręstas šis klausimas tikino, jog prieš tris dešimtmečius, statant kultūros centrą toks įrenginys nebuvo  suprojektuotas –  pagal tuo metu vyravusią politiką neįgalių žmonių šalyje nebuvo. Danutė Samienė sutiko, jog neįgalieji neturi būti išskirti iš kitų – jiems, kaip ir sveikiems žmonėms reikia peno dvasiai ir sielai, tačiau tikino, jog dabar esanti situacija pasikeis tik po poros metų atlikus pastato renovaciją. O kol renovacija bus atlikta direktorė pažadėjo pasirūpinti laikinu neįgaliųjų privažiavimu, kuris prie kultūros centro atsiras iki naujojo, kultūrinio Jurbarko gyvenimo, sezono pradžios, kuris tradiciškai skelbiamas rudenį.

Su tokia pačia – patekimo į pastatą problema susiduriama ir norint patekti į rajono savivaldybės pastatą. Nors prie centrinio įėjimo yra padarytas neįgaliesiems skirtas privažiavimas, jis jau gerokai aptrupėjęs ir  vienas neįgalusis šio barjero tikrai neįveikia. Tačiau ir pasiekęs duris neįgalus asmuodar negalėtų būti tikras, kad pateks į vidų. Standartinių neįgaliųjų vežimėlių plotis yra keletu centimetrų didesnis nei savivaldybės paradinio įėjimo durys. Be abejonės ir čia į pagalbą ateitų savivaldybėje dirbantys ar į ją užsukę žmonės. Atšovus durų viršuje esančią sklendę ( kurios rateliuose sėdinčiam tikrai neitų pasiekti)  ir plačiau atidarius duris neįgalusis galėtų apsilankyti ir socialinės paramos skyriuje, ir užsukti į pirmame aukšte esantį „vieną langelį“. Tačiau tam, kad išsikviestum pagalbą prie laukinių durų dar turėtų būti įrengtas skambutis – jo prie Jurbarko rajono savivaldybės durų nėra.

Norėdami sužinoti kada čia bus išspręsta ši problema užsukome pas savivaldybės administracijos direktorių Joną Bučinską, pas kurį beje, kaip ir pas rajono merą neįgalusis ir su globėjo pagalba nepatektų.

Savivaldybės administracijos direktorius taip pat tikino seniai žinantis šią bėdą bei taip pat žadėjo, jog prie savivaldybės pastato tokie privažiavimai bus padaryti dar iki šio rudens.

Vilties, jog direktorius savo pažadą tęsės yra, nes šie darbai bus atlikti tvarkant automobilių stovėjimo aikštelę, esančią tarp savivaldybės ir kultūros centro pastato. Šiems darbams jau yra parengtas projektas.

Mūsų pakalbinta negalią turinti jurbarkietė Janina Papsienė džiaugėsi galimybe patekti į didžiuosius prekybos centrus bei vaistines, tačiau jos didžiausia svajonė apsilankyti Jurbarko Švenčiausios trejybės bažnyčioje, kad ir kaip bebūtų liūdna nepasiekiama – čia taip pat nėra specialaus privažiavimo.

Jurbarko Švenčiausios Trejybės bažnyčios klebonas Kęstutis Grabauskas tikino niekad negirdėjęs tokių parapijiečių nusiskundimų, bet patikino, jog ieškos galimybių pasirūpinti tuo, jog dievo namuose galėtų lankytis visi norintys.

Nusiskundimų ar pagalbos prašymų teigė negaunantys ir DnB NORD banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas, nors į šio banko Jurbarko skyrių patekti su neįgaliųjų vežimėliu taip pat neįmanoma. A. Vilkancas taip pat garantavo, jog gavus prašymą šita bėda būtų šspręsta.

Vienintelė įstaiga į kurią neįgalusis gali patekti kada tik panorėjęs yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Jurbarko skyrius. Peršasi išvada, kad negalios paliestiems žmonėms reikia tik duonos, o žaidimų teks palaukti.

Janina Sabataitienė

Jurbarkotv.lt