Prekiauti dėvėtu apatiniu trikotažu kūdikiams ir vaikams iki 3 metų draudžiama, tačiau prekyba tokiais drabužėliais Kaune ir visoje Lietuvoje virte verda. Specialistai gąsdina, kad net išskalbus drabužius audinyje gali likti chemikalų.

Paperka kokybė ir kaina

„Kūdikiams, mažiems vaikams dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti visiškai naujų drabužėlių, su etiketėmis. Už 4–5 litus. O nauji kainuoja kone 10 kartų brangiau. Neturiu tiek pinigų, kad galėčiau vaikui pirkti drabužį už 50 litų, kuris tarnaus vos kelis mėnesius“, – sakė trijų mėnesių Jogailės mama Šarūnė.

Dar prieš susilaukdama dukrytės ji pasirūpino kraiteliu: ieškojo drabužėlių dėvėtų drabužių parduotuvėse. Tiesa, patį pirmą komplektą naujagimei – kostiumėlį ir kepuraitę ji nupirko visiškai naujus. Sumokėjusi 70 litų moteris dabar gailisi, nes dar neišskalbus pradėjo lįsti siūlgaliai, pasimatė nekokybiškos siūlės.

Užsieniečių kūdikių keliskart vilkėti, žinomų kompanijų siūti ir nė 10 litų nekainuojantys drabužėliai ją visiškai tenkina. Moteris nepastebėjo, kad jos dukrelei dėl aprangos kiltų kokių nors sveikatos problemų.

Vadinamaisiais skudurynais džiaugiasi daugybė kitų jaunų tėvų, kurie neišgali mažyliams pirkti drabužių, kainuojančių kone tiek pat, kiek ir suaugusiųjų. Vos ne kiekvienoje dėvėtų drabužių parduotuvėje galima pamatyti atvirai parduodamo apatinio trikotažo patiems mažiausiesiems.

Brangu ir už pusę lito

Vienos dėvėtų drabužių parduotuvės vadovė Vilma neslėpė, kad vaikų drabužiai – pačios paklausiausios prekės.

Pasak pašnekovės, per krizę atsirado dar daugiau prekiaujančiųjų dėvėtais drabužiais, tarpusavio konkurencija padidėjo, o pirkėjai tapo šykštesni.

„Jei nuperka, tai tik vieną, labai nuodugniai apžiūrėtą, geros kokybės drabužį. Daliai pirkėjų ir pusę lito kainuojantis daiktas yra brangu“, – pasakojo Vilma.

Nupirkti kokybišką drabužį vaikui, ypač ikimokyklinio amžiaus, darosi vis sunkiau. Parduotuvės vadovės Vilmos pastebėjimu, maišuose, kuriuose iš užsienio atvežami dėvėti drabužiai, vaikiškos aprangos kiekis yra gerokai sumažėjęs. Pašnekovė svarstė, kad gal ir Vakarų šalyse pasijuto krizė.

Skudurus perka kurui

Kūdikių drabužiai būna bene mažiausiai sudėvėti, pasitaiko apynaujų ar visiškai naujų su etiketėmis, dailiai supakuotų.

Teoriškai, prisipažino Vilma, juos reikėtų sunaikinti, nes Lietuvoje draudžiama prekiauti dėvėtu apatiniu trikotažu kūdikiams ir vaikams iki 3 metų bei dėvėta vaikiška avalyne ir naudotais minkštais žaislais.

Mažiems vaikams skirtos avalynės gaunama mažiau, tad labiausiai prekybininkai nusižengia dėl prekybos smėlinukais, šliaužtinukais, marškinėliais ir kitais drabužiais, kurie glaudžiasi prie kūno.

Parduotuvės atstovė pripažino, kad yra tekę mokėti baudas už prekybos taisyklių pažeidimus, bet požiūrį į draudimus nulemia rinkos taisyklės: kai yra didelė paklausa, yra ir pasiūla.

Nebetinkamus medvilninius drabužius parduotuvės atiduoda įmonėms, kurios juos paverčia skudurais ir panaudoja valymo darbams, o likusius išmeta, degina. Mat priduoti juos perdirbti, pasak pašnekovės, nėra kur.

Tiesa, kai kurie kaimuose gyvenantys žmonės, savo nuostabai girdėjo Vilma, vadinamuosiuose skudurynuose pirktus milžiniškus ryšulius prastų drabužių, batų naudoja kaip kurą namams šildyti, tai atsieina pigiau nei malkos. Apie aplinkos taršą šie išradingieji negalvoja.

Kontrolė – minimali

Nors vartotojų skundų dėl dėvėtų drabužių bemaž nesulaukiama, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija turi prižiūrėti, ar šie prekybininkai nepažeidžia nustatytų taisyklių.

Bet Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Ona Kušeliauskaitė pripažino, kad patikrinimai dėvėtų drabužių parduotuvėse nėra dažni.

„Pajėgų turime nedaug. Kiekvienoje apskrityje turime tik po vieną inspektorių ne tik dėvėtiems drabužiams, bet visai tekstilei bei avalynei. Vienas žmogus visko tiesiog neaprėpia, parduotuvių daug daugiau nei tikrintojų“, – neslėpė pašnekovė.

Specialistė neslėpė: patikrinus ne kartą aptikta, kad prekiaujama dėvėtais apatiniais drabužiais patiems mažiausiems vaikams. O.Kušeliauskaitės teigimu, pirmą kartą nustačius pažeidimą atsiperkama įspėjimu. Tą patį pažeidimą užfiksavus antrą kartą, skiriama bauda nuo 100 iki 200 litų, padarius pakartotinį pažeidimą, bauda siekia nuo 200 iki 400 litų.

Pirkėjas, įsigijęs tokių prekių, nėra baudžiamas, priešingai, jis gali rašyti skundus, konsultuotis. „Gali būti, kad žmonės nežino, jog dėvėti drabužiai patiems mažiausiems vaikams gali būti žalingi. Jie galėtų ne tik nepirkti, bet ir pranešti rinkos prižiūrėtojams“, – ragino pašnekovė.

Inspektorė priminė, kad vaikams iki 3 metų rizika susirgti yra didžiausia, todėl labai griežti reikalavimai taikomi ne tik drabužiams, bet ir kitoms prekėms, pavyzdžiui, žaislams.

„Mūsų šeima“

Jurbarkotv.lt