Nemuno deltos regioniniame parke pjūklais pasidarbavę medkirčiai turės atlyginti aplinkai padarytą žalą. Ji įvertinta 561 tūkst. 468 litais. Pirmadienį nutartį dėl gamtai padarytos žalos paskelbęs Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, jog medžiai unikaliame Minijos kaime (Šilutės r.) buvo kertami be leidimo, pažeidžiant aplinkos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus. Lietuvos Venecija vadinamo Minijos kaimo gyventojai 2010 metų
[ tęsti... ]

Šalta žiema nelepina mūsų krašte likusių žiemoti sparnuočių. Mus šaltais žiemos mėnesiais džiuginantys paukščiai tuo pačiu primena, kad metas jais pasirūpinti, kai šaltis paspaudžia trumpomis žiemos dienomis, o mažose properšose susitelkę vandens paukščiai neberanda užtektinai maisto. Apie pusė tūkstančio gulbių, likusių žiemoti laikinojoje sostinėje ir jo apylinkėse, kasdien primena, kad jas reikia palesinti. Kiekvieną dieną
[ tęsti... ]

Nors Rambyno regioniniame parke bene labiausiai lankomas yra Rambyno kalnas (aukštis 46 metrai virš jūros lygio), nuo kurio atsiveria didinga panorama į Nemuno vingį, Tilžę ir Ragainę, tačiau čia yra ir daug kitų objektų, kuriuos verta pamatyti. Tai Šereiklaukio piliakalnis, Mažosios Lietuvos panteonas, Vilkyškių miestelis, gandrų kolonija Bitėnų pušynėlyje. Taip pat besilankant Rambyno regioniniame parke
[ tęsti... ]

O jos juk yra ir duonoje, ir bandelėse, ir kepiniuose. Nevėžyje ties pėsčiųjų tiltu speigus kenčia nemenkas būrelis gulbių ir ančių. Geros širdies kėdainiečiai šiuos paukštelius suskubo lesinti. Tačiau gamtininkai prašo laikytis tam tikrų taisyklių: kitaip galima pridaryti daugiau žalos, negu naudos. Visų pirma, laukinius paukščius kenkia bet koks maistas, kuriame yra druskos, pavyzdžiui –
[ tęsti... ]

Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos specialistai kasmet vykdo žiemojančių šikšnosparnių apskaitą, tikrina jų buveines, fiksuoja žiemojimo sąlygų kokybę. Stebėsena vykdoma labai atsargiai, kad nepažadintų šių retų gyvūnėlių. Šikšnosparniai žiemavietėse pasiskirstę labai netolygiai. Apie 20 europinių plačiaausių (lot. Barbastella barbastellus) šikšnosparnių aptikta Pavilnių regioniniame parke esančio bunkerio ventiliacinėje angoje. Sienų giliuose plyšiuose aptiktos 5-7 šikšnosparnių
[ tęsti... ]

Žiema ir įprastas šaltis gyvūnams nebaisūs. Kas kita, kai žiema atsiranda staiga, o šaltis per keletą naktų nukrenta prie 30 laipsnių padalos. Žinome, kad pats šalčiausias laikas nuo ankstaus ryto iki priešpiečių, kol saulė teka, kol prašvinta. Toks metas mums labai pavojingas. Kaip šaltį sutinka, kaip į jį reaguoja, nuo jo saugosi ir ginasi laukiniai
[ tęsti... ]

Už lango paspaudus tikrai rimtam speigui visi susislapstėme šiltuose jaukiuose namuose, kur jaukiai leidžiame vakarus šeimos rate, apsupti mylimų augintinių. Na, o jei ir išbėgame su mylimu šuneliu į lauką, tai tik trumpam trumpam – pasiskundžiame, kad šąla nosytės ir vėl šmurkštelim į palaimingą šilumą. Gerai mums…O ką daryti tiems, kurie net ir visiškai nebejausdami
[ tęsti... ]

Jaunoji menkės sesuo ir didžiausia žvejų mėgėjų gaudoma žuvis vasario mėnesį yra vėgėlė. Tai pati mistiškiausia ir keisčiausia žuvis mūsų krašte. Gaudoma tik vėlyvo rudens ir žiemos metu. Šaltą vandenį mėgstanti ir vasaros metu net nesimaitinanti plėšrūnė iš pažiūros yra tingi, nerangi ir lėta. Tačiau vėlyvą rudenį, nusileidus saulei ir pučiant šiaurės vėjui, kai dargana
[ tęsti... ]

Sausio gale stoję šalčiai – visada dėsningi, o šiemet netikėti, dar kartą priminė, kad žiemos reikia visada tikėtis ir jai ruoštis. Ko gero, tokias tiesas visada reikia kartoti tik mums, žmonėms. Gyvūnai šaltį sutinka pasiruošę, ko gero – jis niekam nepadarys žalos. Visų pirma, iki pats sausio vidurio buvo gražaus laiko gyventi sočiai ir saugiai,
[ tęsti... ]

Viename dienraščių pasirodė emocingas prof. P. Kavaliausko straipsnis „Kuršių nerija: mitų ir ambicijų glėbyje”. Kilo noras pasidomėti tais mitais… Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė kviečia į diskusiją apie esamus ir tariamus mitus Kuršių nerijoje. P. Kavaliausko įvardyta net dvylika naujų mitų: „apie pasaulinę gamtinę Kuršių nerijos (KN) vertę, apie kiekvieno
[ tęsti... ]