Viešvilės rezervatas turtingas ūkinės veiklos mažai paveiktomis pelkėmis, raistais, upelių vagomis. Šlapynėse aptinkama didžioji dalis retų ir nykstančių augalų, ypatingai samanų rūšių, kurios jautrios vandens režimo pokyčiams. Ne visa rezervato teritorija vienodai vertinga ir išlaikiusi natūralų pavidalą. Rytinėje dalyje esantis Gličio pelkynas praeityje buvo paveiktas dalinio sausinimo. 20 amžiaus pradžioje ar kiek anksčiau buvo
[ tęsti... ]

Demokratinių valstybių politinėje sistemoje svarbus vaidmuo tenka savivaldai. Kitaip negu nacionalinio ar regioninio lygio valdžia, savivalda yra arčiausiai piliečių esanti valdžia, kurios pagrindas – vietos bendruomenė. Trumpai apžvelgsime kai kuriuos Jurbarko savivaldos naujausios istorijos momentus, prisimindami laikotarpį nuo 1990 metų. Visus šiuos 20 metų savivaldai Jurbarke kaip ir visoje Lietuvoje teko funkcionuoti nuolatinių permainų sąlygomis. Pagrindiniai
[ tęsti... ]

…Ir Skirsnemunė yra lietuvių perdirbta iš senesnio sūduviško vardo *Kirsnemune (*Kiršnemune, *Keršnemune), sudurto iš prūsų kirsa < *kirša(n), kerša(n) „ant“, „aukšt“, „virš“ + liet. Nemunas ir reiškusio Antnemunė, Aukštnemunė. Plg. tos pat darybos prūsų vietovardžius Kirsappen (1405), Kirsneydin (1379): prūsų kirsa + prūsų ape „upė“ ir Neyden (Sembos upelis), taip pat latv. Cersupji, *Cirsanguri. Tai
[ tęsti... ]

Per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė požiūris į žydų tautą – atsirado poreikis pažinti, suprasti buvusią Lietuvos etninę ir religinę struktūrą. O jos būta įvairialypės ir  būtent žydų tauta, dar kitaip vadinami litvakai, mūsų krašte paliko ryškiausią pėdsaką.  Šimtmečiais krikščionys ir judėjai, lietuviai ir žydai gyveno kartu, stebėdami vienas kitą, susisaistę bendravimo ryšiais ir tuo
[ tęsti... ]

Lietuva yra ir nuo seno buvo Europos dalis. Politiniai santykiai, kultūrų įtakos, ekonominiai mainai, vyko nuolat ir keitė mūsų, ypač miestų ir dvarų, gyvenseną, kurdami ją bendraeuropietiškos civilizacijos dvasia visose gyvenimo srityse. Ryškiausiai tai liudija mūsų dienas pasiekusi architektūra ir daile. Sunku būtų kalbėti apie kultūrines įtakas ikikrikščioniškoje Lietuvoje, bet nuo XII – XIII amžių
[ tęsti... ]

Rugpjūčio 19 d. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė lankėsi Jurbarko rajone. Kartu su šio rajono meru Ričardu Juška, savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitiene, Veliuonos seniūnu Mindaugu Šlepševičiumi, KPD Tauragės teritorinio padalinio specialistais Margarita Karūniene ir Sergejum Neverovu ji aplankė keletą reikšmingų Jurbarko rajono kultūros paveldo objektų. Pirmiausia aplankytas daug nerimo paveldosaugininkams keliantis Panemunės
[ tęsti... ]

Aldonai Ogorodnik  žydų tautybės draugus primena atminimo žodžiai  užrašų knygutės lapeliuose…  Ilgaamžių jurbarkiečių atmintyje neišdilo prieš 70 metų įvykusi tragedija. 1941 metų liepos 3 dieną  Jurbarke prasidėjo masinis žydų naikinimas. 84 metų Aldona Ogorodnik – tų įvykių liudininkė, iki šiol negalinti pamiršti žydų aimanų, kulkosvaidžio tratėjimo bei tragiško savo klasės draugų likimo. „Gal seniai jau
[ tęsti... ]

I.Pažereckienė: Tremtiniai yra nykstanti, išeinanti karta. Per metus numiršta apie 20-30 tremtinių, o naujais nariais sąjunga beveik nepasipildo. Jaunesnės kartos žmonės, nors ir turi tremtinio statusą, nes ten yra gimę, nenoriai dalyvauja mūsų veikloje „Mūsų gretos kasmet mažėja. Nuolatos Anapilin palydim saviškius. Nors ir stengiamės dalyvauti kiekvienose mūsų likimo brolio laidotuvėse, kartais tiesiog nesuspėjame, jei
[ tęsti... ]

Š. m. birželio 6 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje nutarta patikslinti apskaitos duomenis Kultūros vertybių registre, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinį reikšmingumo lygmenį partizanų kapams, esantiems Jurbarko rajone Vertimų, Varlaukio, Pagausančio I, Viešvilės, Paparčių, Purviškių kaimuose bei Eržvilko miestelyje.     Kultūros paveldas prie Kultūros
[ tęsti... ]

Jurbarko rajone yra 229 kultūros paveldo objektai: 31 – archeologijos objektas, 11 – istorijos ir memorialinių vieta, 71 – laidojimo vietų, 7 – įvykių vietos, 9 – architektūros objektai, 5 – dvarų sodybos, 3 – urbanistiniai miesteliai, 89 – kilnojamosios vertybės, 3 – monumentaliosios dailės kūriniai, statinių puošyba. Pagrindinė kultūros paveldo objektų sankaupa yra vaizdingo panemune
[ tęsti... ]