Š. m. birželio 6 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje nutarta patikslinti apskaitos duomenis Kultūros vertybių registre, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinį reikšmingumo lygmenį partizanų kapams, esantiems Jurbarko rajone Vertimų, Varlaukio, Pagausančio I, Viešvilės, Paparčių, Purviškių kaimuose bei Eržvilko miestelyje.     Kultūros paveldas prie Kultūros
[ tęsti... ]

Jurbarko rajone yra 229 kultūros paveldo objektai: 31 – archeologijos objektas, 11 – istorijos ir memorialinių vieta, 71 – laidojimo vietų, 7 – įvykių vietos, 9 – architektūros objektai, 5 – dvarų sodybos, 3 – urbanistiniai miesteliai, 89 – kilnojamosios vertybės, 3 – monumentaliosios dailės kūriniai, statinių puošyba. Pagrindinė kultūros paveldo objektų sankaupa yra vaizdingo panemune
[ tęsti... ]

Ar žinojote, kad Dariaus ir Girėno gatvė kadaise vadinosi Raseinių, kurioje smulkių parduotuvėlių bei klestinčių prekybiinkų buvo daugiau nei Kauno gatvėje?  Arba kad mieste buvo išskirtinai daug  modisčių? Skaitykite. Jurbarkas – vienas seniausių Lietuvos miestų, įsikūręs prie pat Nemuno, Mituvos ir Imsrės upių santakų, istoriškai tik 10 kilometrų nutolęs nuo Mažosios Lietuvos ar Prūsijos sienos
[ tęsti... ]

Magdeburgo teisių suteikimo 400 metų jubiliejų šiemet švenčiančiame Jurbarke – didelis sujudimas. Visuomenė, vietinė spauda ir televizija gyvai aptarinėja sensacingą archeologų radinį senamiestyje. Plečiant urbanistinę Jurbarko infrastruktūrą numatyta rekonstruoti pagrindinę senamiesčio Kauno gatvę, įrengti automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aukšteles, suformuoti želdynus, poilsio zonas. Prieš imantis darbų atliekami šios senojo miesto vietos archeologiniai tyrimai, kurie jau
[ tęsti... ]

Baigtas vykdyti bendras Lietuvos Respublikos, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų remtas projektas „Jurbarko dvaro pastatuose įsikūrusio skulptoriaus Vinco Grybo memorialinio muziejaus pritaikymas kultūros ir viešoms reikmėms.“ Per pusantro milijono litų vertės projektą įgyvendino Jurbarko krašto muziejus. Techninį projektą parengė AB „Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto“ architektas S. Mikalauskas, tvarkybos darbus atliko TŪB „Virmalda“.
[ tęsti... ]

Skirsnemunės praeitis yra turtinga. XIII a. miestelio apylinkėse jau buvo lietuvių ir kryžiuočių pilių: į rytus nuo Nemuno dešiniajame krante buvo Bisedos pilis, o kairiajame, netoli Skirsnemunės, kryžiuočiai pastatė Cristmemelio pilį. 1313 m. kryžiuočių ordino metraštininkas Petras Dusburgietis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo Skirsnemunę. Povytautiniais laikais miestelis priskirtas prie Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės (DLK) dvaro. 1792 m.
[ tęsti... ]

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM šiuo metu įgyvendina projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)“. Tvarkomi piliakalniai, įrengiami informaciniai stendai, nuorodos į lankytinus objektus, įrengiami lankytojų centrai. Panemunių regioniniame parke buvo numatytas vizualinės lauko informacinės sistemos (nuorodos, informaciniai stendai) ir infrastruktūros elementų, skirtų lankytojams atsikvėpti pažintinės kelionės po saugomą teritoriją metu, įrengimas. Įgyvendinus šį projektą, Jurbarko
[ tęsti... ]

Kaip ir prieš šimtą metų šiame pastate yra įsikūrusi vaistinė. Tik dabar ji – veterinarijos Kiekvieno miesto senamiestis vertingas tiek, kiek jame išlikę autentikos. Jurbarko senamiesčiui būdinga medinė architektūra, kurioje išskirtinę vertę turi XX a. pradžioje statydinti mūriniai pastatai – katalikų bažnyčia, buvęs paštas (pastatas esantis Vytauto Didžiojo 4), veterinarijos vaistinė. Vertingiausi pastatai – vaistinė
[ tęsti... ]

Per pastarąjį penkiasdešimtmetį (nuo 1958 m.) Nemuno delta sumažėjo daugiau kaip vienu kvadratiniu kilometru. Tokią išvadą padarė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai, kartu su Vilniaus universiteto bei Geologijos ir geografijos instituto mokslininkais išnagrinėję Nemuno deltos šiaurinės dalies pokyčius. Kaip parodė šis tyrimas, atliktas remiantis 1910-2005 m. kartografiniais duomenimis, pirmoje XX a. pusėje sausuma
[ tęsti... ]

Smalininkai — miestelis Mažosios Lietuvos pakrašty, Tauragės apskrityje, Jurbarko rajone, prie Kauno-Klaipėdos plento, 10 kilometrų nutolęs nuo rajono centro. Pro pietinę pusę teka Nemunas, už kurio yra Rusijos Federacijos Kaliningrado srities laukai, šiaurinę pusę supa Karšuvos giria. Smalininkai – skalvių žemė. Tarp Vyslos ir Nemuno buvo Prūsų šalis, minima IX – X a., kuri susidarė
[ tęsti... ]