Pristatome interviu su viena skaitomiausių rašytojų Rima Urmetzer (Marcinkevičiūte), kurią galima vadinti Jurbarko krašto žvaigžde. Ji šiuo metu  gyvena, dirba ir kuria Vokietijoje. Per ketvertą metų parašiusi penkis romanus, kuriuose visuose , kaip ji pati sako, „prikaišiota” Jurbarko. „Jei  nebūčiau išvykusi į užsienį, tokia lietuvė rašytoja Rima Urmetzer visai ir nebūtų  egzistavusi”, – prisipažino R.
[ tęsti... ]

Tokio veido, kad galėtų dirbti modeliu. Uždirbtų gerus pinigus pozuodama fotografams. Tokių kalbų mergina girdėjusi, ir tokios kalbos jai kelia šypseną. Mat jai labai patinka būti kitapus objektyvo. Tokia yra Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos 12 klasės mokinė Auksė Vabalaitė, kurios kaip fotografės sugebėjimus įvertinę ir pripažinę ne tik draugai, pažįstami, bet ir profesionalai.   
[ tęsti... ]

K.Glinskis sukūrė daug charakteringų vaidmenų  Konstantinas Glinskis, daugiau nei prieš 100 metų pradėjęs savo teatrinę veiklą Jurbarke – mūsų miestą garsinantis žmogus. Mes, atiduodami pagarbą šiam dideliam meno žmogui, aktoriui, režisieriui ir pedagogui, turime jį geriau pažinti. Turime nepamiršti savo teatrinio bei kultūrinio gyvenimo ištakų, svarbiausia, čia gyvenusių ir kūrusių žmonių.    „Jei aiškiai ir nematyti,
[ tęsti... ]

Paskutiniame XIX a. dešimtmetyje 1885-1890 m. iš visų kultūrinės veiklos formų kolektyvų Jurbarke, kaip ir apskritai visoje Lietuvoje, pirmiausia atsirado bažnytinių chorų. Tokie pirmieji chorai įsikūrė tik keletoje Lietuvos vietų, viena iš jų – Veliuona. 1890-1895 m. susikūrė dar nauji penki chorai. Vienas iš penkių – Jurbarke. Bažnytiniai chorai Reikia manyti, kad tiesioginį impulsą susikurti
[ tęsti... ]

Rasa Grybaitė sako turinti iš senelio paveldėto užsispyrimo. Skulptoriaus Vinco Grybo jubiliejui skirtam laikraščio „Mūsų laikas“ priedui savo mintimis apie garsųjį senelį sutiko pasidalinti anūkė, Jurbarko Vinco Grybo memorialinio muziejaus vadovė menininkė Rasa Grybaitė. – Kuo esi panaši ir kuo labiausiai skiriesi nuo įžymaus savo senelio? – Labai sudėtingas klausimas. Mūsų niekada nebuvo galima gyvenime
[ tęsti... ]

Daugelis geros muzikos gerbėjų, išgirdę garsių dainininkų tokių kaip Bingas Crosby, Frankas Sinatra, Deanas Martinas, Mandy Patinkin, Judy Garland, Michaelas Jacksonas ir kt.vardus, šalia jų pridėtų ir dar vieną – Al Jolsono pavardę. Šio iškilaus ir vieno garsiausių XX a. džiazo dainininkų talentas turėjo įtakos ne tik čia išvardintiems, bet ir daugeliui kitų atlikėjų. Tačiau
[ tęsti... ]

Iki 2006-ųjų Eglė dirbo Jurbarko Naujamiesčio vidurinėje mokykloje dailės mokytoja. Už nuoširdų darbą, kuriant ir įgyvendinant scenografinius projektus regioniniams renginiams, už puikų mokinių parengimą piešinių konkursui „Mes prieš AIDS“, už Radviliškyje eksponuotų darbų parodą „Spalvų tiltai“ (2004-2005 m.), ir dar už daugybę neišvardintų veiklos sričių, ji ne kartą buvo apdovanota padėkos raštais. Šiuo metu Eglė
[ tęsti... ]

  XIX a – politiškai Lietuvai nepalankus metas. Carinė Rusija toliau vykdo surusinimo politiką. Uždarytos lietuviškos mokyklos, Vilniaus universitetas, draudžiama lietuvių spauda, slopinama lietuvių etninė savimonė.  Tačiau tai ir romantizmo – švietėjiškų idėjų amžius, kurio atgarsiai ryškūs mene, literatūroje. Architektūroje įsigali klasicizmo stilius. XIX a. – dvarų Lietuvoje klestėjimo metas. Būtent šio periodo dvarai sudaro
[ tęsti... ]

Ar kada susimąstėte, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo istorija yra labai svarbi visos šalies istorijos dalis? Šiemet minimi du atkurtos nepriklausomybės dešimtmečiai mus tarytum skatina trumpam atsigręžti, prisiminti ir apmąstyti šią bei ankstesnę savo praeitį. Kiekvieno mūsų tos praeities patirtis yra labai svarbi, unikali ir vertinga. Todėl Vilniaus universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas ir „Versmės“ leidykla visus
[ tęsti... ]

Kiekviename mūsų krašto kampelyje yra žmonių, ypatingai besidominčių savo tėviškės  ar krašto, kuriame gyvena, praeitimi, dabartimi. Jie tarsi metraštininkai, fiksuojantys savo pačių išgyventus ar senelių bei tėvų papasakotus prisiminimus. Jų sukaupta dokumentinė, ikonografinė medžiaga tampa neįkainuojama vertybe, autentiškiausiu šaltiniu, liudijančiu mūsų krašto istoriją, papročius. Šį kartą pažintis su Alfredu Balšaičiu, aprašiusiu gimtojo kaimo istoriją. Praeitis
[ tęsti... ]